Kiekvieno iš mūsų gyvenimas-lyg didėlė mozaika.
Mes dėliojame ją gabalėlis po gabalėlio derindami šviesius ir tamsius atspalvius.
Nežinome,koks vitražas gausisis ir ar gerai mes viską sudėliojome,
Ar išmokome tai,ką turėjome išmokti,
Ar supratome tai,ką turėjome suprasti?
Mes to nežinome,tik dėliojame,negalėdami išimti blogai įdėtos detalės.
Negalėdami pakeisti praeities įvykių ir žengti žingsnio atgal,
Negalėdami nukrypti nuo tikslo sudėlioti mozaiką,
Mes dėliojame gabalėlį prie gabalėlio.
Ar gerai sudėliojome mozaiką ,sužinome tik gyvenimo pabaigoje.
Tuomet pamatome,ar gerai viską sudėliojome,ar nieko netrūksta?
Jei kažkas būna ne taip-mes iš naujo dėliojame mozaiką.
Tik kažin,ar pavyks nesuklysti dar kartą?
2 komentarai (-ų):
Iš tiesų gyvenimas kaip mozaika. Tik skirtumas, kad ką jaqu padėjome atgal to neišimsim. Jis liks visam gyvenimui. Manau todėl tai ir yra gyvenimo mozaika. Kai yra gerų ar blogų dėlionės dalių :)
tai jau taip:)
Rašyti komentarą