Na vis neprisiruošiau parašyti,bet manau jau pats laikas :)
taigi trumpa įvykių apžvalga:
Valentino diena buvo nuostabi.Nors nelabai man ši šventė patinka,kadangi pati neturiu TO pačio mylimiausio žmogaus,tačiau tądien beveik visi būna laimingesini ir dėl to labai gera:) šiaip labai jaukiai pasisėdėjom su draugais.Buvo tikrai gera.
Ooo apie šimtadienį visai pamiršau papasakoti.Šiaip jis buvo tikrai nuostabus,bet kol mes į jį nuvažiavome...taigi pačią paskutinę akimirką sugedo mašina ir aš bei Agnė su sijonais (aš dar ir inkariukais) išėjome į stotelę,kur pusvalandį palaukėm mikriuko,o jis taip ir nesustojo.Tikrai nesušalom xD galiausiai atvažiavo vos judantis autobusas...na laimė pavėlavom nedaug.O šiaip viskas tikrai nerealu.Prisišokom iki kojų skausmo ;)
Pradėjom su lietuvių mokytoja taisyti mano kūrinėlį.Pagaliau ledai pajudėjo :)
Šiaip šią savaitę nesveikai kojas skauda.Ir aš tikrai šiandien eidama namo nenuktitau į hm.. balą,tikrai nesušlapau ir batai tikrai netapo pilni vandens xD
Bet visa tai nublanksta prieš kelionę į knygų mugę. :)
Pagaliau realybėje pamačiau Melvin Burgess ir gavau jo autografą,nors tai padaryti buvo ir nelengva bet rezultatas džiugina;)ir šiaip prie įėjimo į knygų mugę nusidriekė nemaža eilė.Teko ir balose pastovėt (nors,kadangi batai ir taip buvo šlaputėliai tai nieko.Pakenčiama.)Dar kartą ačiū,Laura,už puikų laiką :)
Mečiau savo senajį dainavimą velniop ir dabar dainuoju pas visai kitą mokytoją ir man patinka.Net labai.
Ech gaila,kad mano brangiausioji Agnė greit išvažiuos į sanatoriją.Laukia ilgas mėnesis vienatvės ir depresijos...bet nesvarbu,svarbu,kad jai būtų geriau:)
100000 kartą bandau gyventi geriau...
Tai tiek :)

Patyčios ir smurtas

Sveiki.Ko gero visi žinome,kad Lietuvoje dažniausiai neapsikentę patyčių nusižudo vis daugiau ir daugiau paauglių.Televizojoje apie tai padiskutuojama,imama kaltinti iš pradžių auka,paskui atseit nepastabūs tėvai (įdomu kaip tie tėvai gali pastebėt,jei yra praradę betkokį ryšį su savo vaiku),mokytojai ir tik tuomet smurtaujantys asmenys.Deja,tokios diskusijos nieko nekeičia.
Noriu sužinoti jūsų nuomonę apie patyčias,smurtą ir galiausiai mirtį.Ar jūsų mokykloje vyksta patyčios ir kaip tuomet elgiatės?Ar padedate aukai,ar palaikote smurtautojo pusę ar iš vis nieko nedarot?Ir kokį patarimą galėtumėt duoti žmogui,kuris patiria patyčias?Lauksiu jūsų nuomonių.Jei nenorite apie tai rašyti čia,galite man parašyti į el.paštą.Lauksiu.

Kartais pasiilgstu šilto,vasariško lietaus.Tos švelnios melodijos barbenančios į stiklą,kartais norisi apkabinti kiekvieną šalia esantį.Kartais noris tiesiog leist pabūt sau vaiku.Lakstyt po balas basomis kojomis,daryti sniego angelus ir nekreipt į nieką dėmesio.Žinot,kartą dariau eksperimentą.Ėjau gatve ir šypsojausi.Stebėjau žmonių reakcijas.Dauguma matyt pamanė,kad esu gal trenkta,tačiau buvo keletas tokių,kurie nusišypsojo.Ir buvo labai gera.
Pasiilgau to nuostabaus buvimo scenoje (ta prasme premjeros) kai suguža pilna salė žmonių ir kiekvienam iš jų tu gali duoti dalelę savęs.O kaip nuostabu atidavus visa save išgirsti aplodismentus ir gal net gauti gėlių?Kaip gera girdėti geras nuomones ir matyti laimingus žmones.Kaip nuostabu būti kultūrnamį toje atrodytų neper didžiausioje scenoje,bet ji man visad liks pačia pačia brangiausia.Ir kaip apmaudu žinoti,kad jau nepilnai po dviejų metų teks ją palikti.Ir tai o jei niekur neįstosiu.Kas tada?Baisu ir pagalvoti...
Žodžiu minčių kratiniai šiandien pas mane galvoj.

Kaip manot,ar galima padėti žmogui,jei pats skęsti problemose?
Šiaip diena visiškai sumauta.Tuo viskas ir pasakyta.