Neeilinė savaitė

Ši savaitė iš ties neeilinė.Ją pavadinčiau gimtadienių savaite:))
Balandžio 27d buvo mano pačios pačios mylimiausios Agnytės aštuonioliktasis gimtadienis. :)nusprendėme ją pasveikinti padarydamos staigmeną.Taigi ankstyvą antradienio rytą išėjau pas Agne su tortu (kuris buvo batų dėžėje) rankose.Tuomet susitikau kitas drauges.Pasiekusios kelionės tikslą tylutėliai sugužėjome į Agnės kiemą ir laukėme,kol ji išeis pro duris,ketindama eiti į mokyklą.Pusvalandį praleidau stovėdama už namo kampo.Laikas slinko lėtai,o aš beprotiškai jaudinausi kad tik viskas pavyktų.Pagaliau durys atsidarė.Aš tiesiogine to žodžio prasme išokau prieš Agnės akis,įvarydama jai šoką.Tuomet užrišau jai akis.Ji pasiteiravo,ar nepavėluosime į pamokas,o aš pareiškiau,kad pamokas šiandien gali pamiršti.Paveidžiojau ją po apylinkes ir vėl nusivedžiau atgal į kiemą,kur pavėsinėje laukė kitos draugės.Atrišome jai akis.Sudainovome su gimimo diena padovanojome 18olika rožių,gėrėme arbatą,valgėm tortą ir buvo labai gera.Bet tai dar neviskas.Po pietų nusivežėme ją į miestą.Kai jau turėjome sėsti į troleibusą,vėl užrišome jai akis ir vežėmės vežėmės vežėmės...žmonės ko gero pamanė,kad esam pamišėlės,bet mum buvo labai gera.Pagaliau nusivežėme Agnę prie Kauno marių pasisodinom ant kalnelio,suruošėm šiokį tokį pikniką ir atrišome jai akis.Vėliau pasisėdėjome...kai grįžau namo,galima sakyti iš karto kritau į lovą.Jaučiausi nežmoniškai pavargus...
O dieną prieš buvo vieno draugo Andriaus gimtadienis.Kuriam taip pat darėm staigmeną tik kuklesnę.Atvažiavome pas jį į svečius su torčiuku/pyragaičiu rankose.Labai ilgai smaigstėme žvakutes,o mus nuolat lydėjo žmonių žvilgsniai.Na,bet viskas pavyko kuo puikiausiai o tai yra svarbiausia:)))
Šiaip gyvenimas teka įprasta vaga.Tiesa mažiausiai iki Liepos nebebus dainavimo.Gal prisiversiu pasimokyt?Mane apėmęs tinginys net nesiruošia pasitraukti.Gal jūs žinot,kaip su juo kovoti?Už lango nuostabus oras.Gaila,kad nebeturiu savo šuniuko.Eitume pasivaikščioti...
Dramoje nesiseka taip kaip norėtųsi.Neperprantu savo personažo charakterio.Tiksliau antros dalies žodžių.Na,bet tikiuosi,kad viskas bus gerai.Labai tikiuosi.Vis labiau ir labiau laukiu vasaros ir atostogų.
Altorių šešėly perskaičiau tik menkus 170puslapius.Nuobodu.Neįdomu.Nejaudina.Manau tik dėl to,kad tą knygą reikia skaityti per prievartą.Nekenčiu visko,ką reikia daryti ne savo noru.
Antrą kartą ėjau į "Psichozę".Tai buvo dar viena dovana Agnei.Jausmas buvo toks,kad spektaklį matau pirmą kartą.Tačiau sėdėjome 8oje eilėje,kur garsas buvo kiek per didelis o ir nuolat įjungta šviesa trikdė žiūrėjimą.Pirmą kartą spektaklio pabaigoje dovanojau aktoriams gėles.Beprotiškai jaudinausi,o rankos ėmė drebėti.Vis tik man pavyko juos nustebinti.Atrodė,kad gėlių jie nesitikėjo ir kad tai nors šiek tiek suteikė jiems džiaugsmo,o viena aktorė mane net pabučiavo.Ilgai jaučiausi lyg danguj.Kaip gera pradžiuginti nors ir atrodytų maža,menka smulkmena.
Tai tiek naujienų:))

Kelios paskutinės dienos buvo tikrai beprotiškos.Ne gerąja prasme.Kiekvieną dieną sužinodavau kažką tokio,kas švelniai tariant palauždavo.Na bet dabar jau viskas gerai (bent jau taip tikiuosi) :)
Putinas su visais šešėliais ir altoriais guli kažkur lentynos gilumoje,su perskaitytais 20 puslapių (o visą kūrinį reik perskaityt iki 26 dienos);
Pagaliau grįžo Agnė.Per pamokais aišku nieko nebeveikiam :)
pagaliau už lango pavasaris.Bunda gamta,čiulba paukščiai,dūzgia širšės,o širdy kažkaip pasidarė labai gera.Na tik gal dėl širšių nelabai :D vakar sužinojau,ką reiškia jų gėluonis :D
Pirmadienį turėjau pirmą koncertą naująjame dainavime.Manau pirma daina gavosi neblogai,na o antroji ne taip ;D tačiau svariausia šiltas palaikymas,kurį tikrai turėjau.Ne.Aš neturiu stipraus balso,ar gero vokalo.Ir mikrofono ganėtinai baidausi,anksčiau apskritai dainavimą lankiau tik todėl,kad jo reikia stojant į vaidybą.Bet dabar jaučiu,kad tai jau šiek tiek daugiau nei pomėgis.Tačiau jei prarasiu dabartinę dainavimo mokytoją,kurią pamilau per ganėtinai trumpą laiko tarpą,tai dainavimas vėl taps tik būtinybe.Arba iš vis jo nebeliks,nes kitais metais reik keliaut į Dramos teatrą.Savom jėgom į LMTA arba Klaipėdą tikrai neįstosiu.
Iki spektaklio peržiūros beliko mėnuo.Dar praktiškai nieko neturim.Šaunu.
Pagaliau jau kitą savaitę dar kart pažiūrėsiu 4.48 Psichozę.Nors sėdėsiu 8oje eilėje,kas visai nedžiugina,nes noriu matyti visas emocijas,kiekvieną veido mimiką.Bet kadangi mane išdūrė,dėl bilietų kainos,teks tūnoti kažkur 8os eilės gilumoje...
Bet ar tik aš ne per daug išsiplėčiau?
Tiesa,jei nematėt filmo "Nuostabus protas" rekomenduoju pažiūrėti.Sukrečia
Na,saulėto Jums pavasario. :)

Aš:Kaip nenoriu skaityti Altorių šešėly.Visiškai nesudomina.
Mama:Parsisiųsk filmą.
Aš:Tai kad nėra.O tu skaitei Altorių šešėly?
Mama:Ne.
Aš:Kodėl?
Mama:Nepatiko.
Aš:Ir mokytoja nieko nesakė?
Mama:Ką aš žinau...

Norėčiau ir aš išsisukt nuo tos knygos skaitymo,bet nepavyks.
Šiaip eilinė diena.Tačiau persmelkta pesimizmo.Nebeliko ašarų.
Kas dar TOKIO nutiks?

Tai va.Šiandien suvažinėjo mano šuniuką.Kodėl žmonės tokie BEJAUSMIAI??

Sveiki,brangieji,senokai rašiau?Na visų pirma tai sveikinu Jus su atskubėjusiomis velykomis:)linkiu tvirtų margučių,sielos palaimos ir tiesiog gražios bei jaukios šventės. :) Daug kiaušinių prisivalgėt? :D kaip atostogos?Ar buvot kurnors išvykę?
Na,pas mane nieko naujo..Galbūt tiek,kad atgavau kūrybinį įkvėpimą,nors iki pamišimo dar toli:) jei kada norėsit paskaityt mano rašliavonių,sakykit.Dar pabaigiau skaityti Melvin Burgess knygą Saros veidas.Savotiška.Patiko.Dabar vis bandau prisiversti skaityti "Altorių šešėly" bet neprisiverčiu.Vis labiau ir labiau noriu dar kartą nueiti į spektaklį 4.48 Psichozė.Jis paliko man neišdildomą įspūdį.Na dar aišku labai norėčiau pamatyti miuziklą "Chicago".Na nesvarbu.Šiaip aplankė mane tinginys.Aplankė,pažiūrėjo ir lyg koks katinas susirangė ant kelių.Ir tupi.Beveik visas atostogas,neleisdamas man įvykdyti susiplanuotų planų.Daugiau tai tikrai nieko naujo. :) gražaus savaitgalio. :)