Nusivylimų ir prastų emocijų kupina diena.Deja...

O vakar buvo nuostabu!Net nesitikėjau,kad į Kulautuvą sugužės tiek daug žmonių.Laimei,pavyko rasti vieta prie pat scenos tad ir girdėjome ir matėme.Daug laabai daug įvairių muzikos garsų pradedant bardais,baigiant labai įdomia Steve Simpson muzika.Vakaras buvo puikus.Nors prieš tai gerokai nulijo.Laimei atvažiavome jau po lietaus,kai dangus jau buvo visiškai išsigiedrines.Vakar pirmą kart gyvai mačiau tokias nuostabias asmenybes kaip Veronika Povilionienė,Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius,Vladas Bagdonas,Giedrius Arbačiauskas.

Ypač didelį įspūdį paliko Aleksandro Belkino išskirtinė gitara.Taip pat publikos šiltumas ir ovacijos išvydus Vladą Bagdoną.

Veronika Povilionienė pirmą savo dainą paskyrė Vytautui Kernagiui sakydama,kad jis tikriausiai stebi mus iš viršaus.Per tą dainą vos nepravirkau.

Vėliau prie manęs ir Lauros prisijungė Julius.Žinoma,liūdėti neteko :)

Vienu metu buvau tokios pakylėtos nuotaikos,jog rodos,norėjosi apkabinti visus atėjusius žmones.

Mūsų pastangos surasti režisierę,atrodė visiškai beprasmės.Bet paskui mums pavyko ją rasti.Persimetėm keletu žodžių,bet buvo taip gera :)

Namo grįžau apie 2 valandą nakties.Tėvai žinoma dar nemiegojo,bet pirmą kart namo grįžau taip vėlai.Paskui beprotiškai sunkiai sekėsi užmigti,tad šiandien atsikėliau 13:30 maždaug :DDD

na laukiu kitų festivalių.Ir labai labai didelis ačiū tau,Laura,uz puikų laiką ;)

Vasara,o oras itin nepastovus;
Vasara,o man jau sapnuojasi rugsėjis;
Vasara,o aš vis dažniau susimąstau,kad visiškai veltui švaistau laiką.
Tai į bloga,ar į gera,kaip manot?

Šiandien tokia neelinė diena.Na o tiksliau vakaras.Šiandien Kulautuvoj akacijų alėja o tai reiškia daug daug bardų,dainuojamosios poezijos,dainų bei gitaros garsų.Ech laukiu nesulaukiu :)
Visus įspūdžius parašysiu grįžusi.
Na,o šiaip galvoje jokių minčių,tad nelabai žinau apie ką dar galėčiau parašyti.Gero jums šeštadienio vakaro.
Tiesa,kokią knygą šiuo metu skaitote? :)

Ištraukos iš Richard Bach knygos Džonatanas Livingstonas žuvėdra

" -Tu,Džonatanai,esi ypatingas paukštis,gal tik viena žuvėdra iš milijono yra tokia,kaip tu.Dauguma iš mūsų tobulybės link ėjo be galo lėtai.Pereidavome iš vieno pasaulio į kitą,ir visi jie būdavo panašūs;mes pamiršdavome iš kur atkeliavę,nesukdavome sau galvos,kas mūsų laukia,ir gyvendavome tik šia diena.Ar bent nutuoki,kiek gyvenimų mums teko pereiti,kol supratome,jog gyvenimas-šis tas daugiau negu maistas,kova dėl jo ir siekimas įsitvirtinti Būryje?Mums prireikė tūkstančio gyvenimų,Džonatanai,dešimties tūkstančių.Dar šimtas gyvenimų pralėkė,kol sužinojome,kad apskritai egzistuoja tobulybė,o kol įsitikinome,kad mūsų tikslas pasiekti tą tobulybę ir ją skleisti,-praslinko ir antras šimtas.Žinoma,šis dėsnis galioja ir dabar:koks bus mūsų būsimasis pasaulis priklauso nuo to,ką jau išmokome ankstesniuose.Jei nieko neišmoksi,kitas gyvenimas niekuo nesiskirs nuo senojo."

"-Padėk man,-tylutėliai,tarsi mirdamas sušnabždėjo jis.-Labiausiai už viską pasaulyje trokštu skraidyti...

-Tai sek paskui mane,-tarė Džonatanas.-Pakilk paskui mane nuo žemės ir pradėsime.

-Bet argi nematai?Mano sparnas.Negaliu jo nei krustelėti.

-Meinardai žuvėdra,tu turi teisę būti pačiu savimi,tik savim ir niekuo kitu.Apsispręsk čia ir dabar,ir niekas negalės tau sutrukdyti.

-Ar nori pasakyti,jog aš sugebėčiau pakilti?

-Aš tik kartoju,kad esi laisvas.

-Aš galiu skristi.Žiūrėkite!AŠ GALIU SKRISTI!"

Apie viską ir apie nieką

Vieną dieną labai smarkiai lijo.O aš nusprendžiau susitikti su drauge.Pasigriebiau skėtį ir išbėgau į lauką.Nespėjus praeiti nei vienai akimirkai pasigailėjau-lietus buvo nuostabus,o oras šiltas.Ir jei aš dabar eisiu be skėčio žmonės galvos,kad esu pamišusi-eiti per lietų be skėčio ir laikyti jį rankoje.Laimei,žmonių daug nebuvo,tad sulaukus tinkamos akimirkos suskleidžiau skėtį ir leidau lietaus lašeliams nuplauti mano veidą.Susitikusios,dar ilgai mėgavomės lietaus draugija.Basom kojom braidėm po balas ir buvo visai nusispjaut,ką kiti apie tai mano...
Pradėjau skaityti knygą-O kas po to?Gaila,tačiau kol kas ji visiškai manęs nesudomino.Gal skiriasi mano ir autorės nuomonės?Tad vakarus leidžiu drauge su muzika,o knygos neliečiamos guli lentynoje...
Vasara,atostogos,o mano mintys nuolat klaidžioja dramoje.Dabar vėl su dideliu malonumu lipčiau į sceną...
Vienas žmogus man nepataria sekti paskui savo svajonę t.y. stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją-vaidybą.Apmaudu ypač dėl to,kad tas žmogus nematė nei vieno spektaklio kuriame vaidinau.Tačiau nusprendžiau nepasiduoti.Turiu svajonę ir labai noriu ją įgyvendinti...