BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis


Kaip greit bėga laikas...

Štai katik taip laukiau Kalėdų,o jos ėmė ir praėjo...nespėjau net pajusti.

Sveikinu su praėjusiom Kalėdom ir artėjančias naujaisiais metais;-)

Linkiu patirti tai,ką žmonės vadina laime:-)

Visai neseniai (o gal jau senokai?) lankiausi vaikų namuose išties skaudu,kad nevisi gali gyventi tikroje šeimoje su brangias žmonėmis.Labai prisirišau prie vienos mergaičiukės.Nors beveik nieko apie ją nežinau ji labai man priminė mane ,kai buvau jos amžiaus.Linkiu tau pačios pačios didžiausios sėkmės,Gerdut:-).

Taip pat lankiausi dvejuose senelių namuose.Ir ten gyvenantys žmonės begalo skiriasi.

Iš vienos pusės jie, kaip tie vaikai negalintys gyventi savuose namuose.

Tačiau aš manau ,svarbiausia ,kad jie būtų laimingi:-)Buvau parašiusi labai atvirą laišką ir jį įteikiau vienai moteriškei,kuri man pasirodė kažkuo ypatinga.Viliuosi,kad laiškas jai patiko.

Kaip jau buvau minėjusi anksščiau daug skaitau.Neperseniausiai perskaičiau knygas,kurios man paliko didelį įspūdį.Tai "Mėjos angelas","Heroinas"ir "Blogio jėga" .Visos šios knygos (bent man ) sukėlė labai daug minčių.Dabar skaitau Izabel Abedi knygą "Kuždesys" labai įdomi knyga ir labai greitai skaitosi.Net gaila.:-)

Be to -juk A-T-O-S-T-O-G-O-S :-)

ir pirmos ramios šventės po daugelio metų :) ką tuo turiu omenyje-nesvarbu.

Linkiu jums pačiū didžiausių įspūdžių:-).Ir sėkmingų Naujųjų.

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Žiemužėlė


Na štai ir atskubėjo pirmasis žiemos mėnuo:-).Tik gaila,netoks snieguotas ,kaip aš tikėjausi...

Šis mėnuo-turėtų būti mano kūrybinių darbų rezultatas (tikiuosi,jog jis bus neblogas).

Ir dar-juk jau greit ATOSTOGOS....dvi savaitės nerūpestingo gyvenimo su saujele koncertų.

Laukiu nesulaukiu:-).Tikiuosi,kad per Kalėdas bus sniego LABAI LABAI tikiuosi,nes jau neprisimenu tokių labai snieguotų kalėdų.Po truputėlį ateina ir Kalėdinė nuotaika (tai ypač jaučiasi parduotuvėse :DDD).Taigi sveikinu su atskubėjusia žiemuže:)


Šiandien baigiau skaityti "šešėliai veidrodyje" man ji paliko didelį įspūdį.Laukiu kitos geros knygos :-)

Tai tiek :-)

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis


Paskutiniu metu praturtinu savo gyvenimą skaitymu.Išties padeda:-)

Šaunu,jog yra tiek daug žavių knygų sugebančių mane sudominti:-)

Šiuo metu skaitau knygą "Šešėliai veidrodyje" ji apie septyniolikmetę merginą Ari,kuri atranda kelią į kitą pasaulį.Knyga išties skaitosi lengvai:-)ir yra labai įdomi:-)na o šiap pas mane nieko naujo ,ką galėčiau papasakoti:).Žinau tik tiek,kad nepailstamai sieksiu savo užsibrėžtų tikslų ir tikiuosi nenuleisiu rankų...:-).Tiesa,jei esate skaitę knygą,pagal kurią jūsų manymu būtų galima sukurti spektaklį-duokit žinią.Ačiū:)

Mozaika


Kiekvieno iš mūsų gyvenimas-lyg didėlė mozaika.

Mes dėliojame ją gabalėlis po gabalėlio derindami šviesius ir tamsius atspalvius.

Nežinome,koks vitražas gausisis ir ar gerai mes viską sudėliojome,

Ar išmokome tai,ką turėjome išmokti,

Ar supratome tai,ką turėjome suprasti?

Mes to nežinome,tik dėliojame,negalėdami išimti blogai įdėtos detalės.

Negalėdami pakeisti praeities įvykių ir žengti žingsnio atgal,

Negalėdami nukrypti nuo tikslo sudėlioti mozaiką,

Mes dėliojame gabalėlį prie gabalėlio.

Ar gerai sudėliojome mozaiką ,sužinome tik gyvenimo pabaigoje.

Tuomet pamatome,ar gerai viską sudėliojome,ar nieko netrūksta?

Jei kažkas būna ne taip-mes iš naujo dėliojame mozaiką.

Tik kažin,ar pavyks nesuklysti dar kartą?

Nereikia galvoti apie tai,kas nepavyko ar žlugo ,reikia galvoti apie tai,ką tu galėtum padaryti,kad įgyvendintum savo svajonę...

Pasaulio kraštas


Heyyy ar jums yra tekę vaikščioti ant pasaulio krašto?

Ar pastebėjote,koks žydras ir gražus ten dangus?

O kokios nuostabios gražios ir įspūdingos gėlės ten auga

Ten, tik ten ,vyksta gražiausi pasaulyje stebuklai

Ten nėra laiko nėra praeities ar ateities

Ten galima atrasti tikrajį gyvenimo džiaugsmą,

Pamiršti nuoskaudas ir gyventi visiškai nevaržomai

Iš ten niekas nenori išeiti

Gal tai rojus?

Ar jums yra tekę vaikščioti ant pasaulio krašto?



2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Na ką?Mano nepasitikėjimas paskutiniu metu auga,kaip ant mielių,
Tarsi balionas,į kurį pučiame orą jis didėja ,didėja,didėja ,DIDĖĖĖJAA ,kol galiausiai sprogsta.
Nieko nėra amžino...
Vis laukiu saulės ,kuri turėtų nušvisti ir praskaidrinti mano ir taip nelengvą kasdienybę,tačiau sunkumai tik didėja,o saulė pasirodyti net neketina...
Šiandien buvo gabių vaikų apdovanojimo renginys...
Išties šaunu,kai matai,kad tiek daug yra gabių mokinių,kurie pasiekia tiek daug:)
Žinoma ,kyla ir šioks toks pavydas....
Visada troškau ,kad mane pastebėtų pamatytų galų gale ,kad su manimi pasidžiaugtų...
Tačiau kažin ar tai beįmanoma...
Su kiekviena diena jaučiuosi vis nereikšmingesnė...
Kažin ,ar kažkam visdar rūpiu?Paskutiniu metu visai nebejaučiu nei noro gyventi,nei žemės po kojomis....Kartais tiesiog norisi kažko nepaprasto...

2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Būna dienų,kai atrodo,kad viskas jau prarasta
Būna dienų,kai jautiesi niekam nereikalingas
Būna dienų,kai miršta svajonės
Būna dienų,kai apsidairai ir pamatai,kad nieko neturi
Būna dienų,kai supranti,kad nepakeičiamų nėra
Būna dienų,kai pamatai,kad tai ką tu kažkada darei geriausiai dabar daro kiti
Būna dienų,kai norisi prasmegti skradžiai į žemę
Būna dienų,kai viskas nusibosta ir tampa nebemiela
Būna dienų,kai papraščiausiai nori pabėgti nuo savęs
Būna dienų,kai supranti,kad neviskas yra taip kaip norėtųsi....
Šiandien yra viena iš tų dienų...

2008 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Puikus vakaras

Šis vakaras išsiskyrė iš kitų ir leido nors trumpam pabėgti nuo vargų ir nereikalingų apmastymų.Išties šaunu,kad lauke jau kvepia žiema:-)belieka tik išsitraukti rogutes ir gryžti atgal į vaikystę...

Bėje,kalbant apie vaikystę šis vakaras buvo būtent toks-tarsi pažvelgimas į taip greit prabėgusią vaikystę...juk taip smagu užsimiršti ir nors trumpam tapti nerūpestingu...

Taigi,nors kišenėje nebuvo nei cento išties puikiai praleidau vakarą...

mes netgi deginom šaltas ugneles:DDD

Išties visiems norėčiau pailinkėti,kartais palikti savo kasdieninį gyvenimą ir į viską pažvelgti vaikiškomis ,nerūpestingomis akimis:-).Juk gyventi taip gera...:)

O štai čia gerosios pasakų fėjos:)

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Pirmasis sniegas :-)
















2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Kodėl?

Kartais susimastau apie daugelį dalykų:kam mums reikalingas gyvenimas?Kodėl mes pykstamės su tais žmonėmis,kuriuos begalo mylime,kodėl dėl vieno pykčio ar netaip ištarto žodžio nutrūksta daugelį metų besitesianti draugystė,kodėl kaikurie žmonės šaiposi iš kitų siekdami išvengti tyčiojimosi iš savęs ir kodėl jie nesusimasto kad skaudina kitus ir gal net kelia neapykantą.Kodėl žmonės,kurie bando užstoti skriaudžiamajį greit gali tapti kita pašaipūno auka ir kodėl žmonės taip dažnai galvoja tik apie save tik apie savo jausmus,bet visiškai nesusimasto apie kitus. Kodėl mes taip nesugebame atleisti brangiems žmonėms,kurie kažkada galbūt ne taip pasielgė ir tokiu poelgiu mus įskaudino ir apskritai kodėl daugelis mūsų esame tokie visiškai abejingi ir ar dar nevėlu tai pakeisti?Kiek pastebėjau,žmonės darosi vis žiauresni iš jų sklinda vis didesnis keršto troškimas....













KODĖL?


„Žmonėms nepatinka ,kai jie nežino ,kas tu toks,jiems geriau pabaisa,kurią jie pažysta,nei paslaptis,kurios jie nesupranta"Kevin Brooks „Lukas"

2008 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Snaigės


Nutiko kažkas nepaprasta ir neapsakoma žodižias...

Šiandien 4 valandą ryto mane pažadino už lango "kovojančių"katinu urzgimas.

Jis truko taip ilgai,kad prisiverčiau išlipti iš lovos ir atsidaryti langą.

Iš lovos lipau galima sakyti "ne ta koja" ,kadangi buvau labai nepatenkinta ir užsimiegojusi.

Pravėriau langą ir išvydau nuostabų vaizdą:visas mano kiemas buvo padengtas pirmu puriu sniegu.Tai privertė mane nusušypsoti:norėjosi šokti pro langą ir bent akimirką pasidžiaugti artėjančios žiemos malonumais.Bet staiga "įsijungė" protas-jei šokčiaiu pro langą būtų sunku įlipti atgal ,na o jei eičiau pro duris priklečiau tėvus ir be to dar sušalčiau...

Taigi neliko nieko kito ,kaip tik gryžti į lovą isiklausyti į nakties garsus (po minutės katinai ir vėl pradėjo urgzti) ir galiausiai saldžiai užmigti,bei laukti geresnės progos pasidžiaugti artėjančia žiema.:)

2008 m. lapkričio 18 d., antradienis

Paslaptys


Šiandien aš susimasčiau-mūsų gyvenimas ir visa kas aplink mus yra begalo paslaptinga.

Štai girdėjau,kad šiandien snigo...hm gaila,kad to nemačiau,Tegaliu tik įsivaizduoti,kaip vidury anglų kalbos pamokos už lango pradeda snigti.O juk visa tai taip paslaptinga:besikeičiantys metų laikai,saulė,sniegas,žolė ir tas vaikiškas kalėdų laukimas.Taip aš laukiu kalėdų labai laukiu.Tos kalėdinės dienos suteikia daug laimės.Visi žmonės aplinkui atrodo žymiai laimingesni.

Šiandien aš daug masčiau apie viską:pradedant artėjančia žiema,baigiant diena,kuri niekada jau nebepasikartos,baigiant žmonėmis,kuriuos matai galbūt paskutinį kartą gyvenime,,,

Mūsų pasaulis kupinas paslapčių.Ir tai akivaizdžiai matosi ,jei tik nustoji bumbėjas ir apsidairai aplinkui:)nuo šiandien pasauly matau ryškesnėmis spalvomis (dėl to labai dėkoju vienam žmogeliukui)nusprendžiau palikti ramybėje savo praeitį ir gyventi toliau.

Gyvenimas pilnas paslapčių:tai kas šiandien atrodo begalo svarbu,ryt praranda prasmę...

2008 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

Laimingasis sekmadienis :-)


Vieną sekmadieno vakarą išsiruošėme į Gedimino Storpirščio koncertą ,kuris vyko Kauno sobore.Et jau seniai teko girdėti tiek žavios gyvos muzikos.Tai buvo tikra atgaiva sielai.Viskas buvo nepakartojama ,o svarbiausia,aplink tvyrojo nuostabi atmosfera :).Norėjosi,kad tai niekada nesibaigtų.Tačiau viskas ,kas turi pradžią turi ir pabaigą...koncertas greit baigėsi,visi po truputėlį išsiskirstė tuo tarpu aš su keletu savo draugių užsilikau.Labai norėjau nusifotografuoti su Gediminu Storpirščiu ,o dar labiau troškau jam pasakyti,kad mano pati pati didžiausia svajonė įstoti į muzikos ir teatro akademiją kurią jis yra baigęs.Žinoma to padaryti aš neišdrysau.Nors draugių dėka turiu nuotrauką su juo...ačiū jums labai:)neesmė,kad toj foto atrodau siaubingai,ji man vistiek labai brangi,juk tai pirmasis aktorius,kurį mačiau savo akimis.Kuris įgyvendino tai apie ka aš labiausiai svajoju...

2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

O kas čia?


Jums įdomu kas čia?????Tai mano sėkmę nešantis akmenukas,kurio beveik niekada nepaleidžiu iš rankų.Jis labai labai man brangaus žmogeliuko dovana:)kartą,kai buvo baisu sulaukti naujos dienos,net miegojau su juo:D ir žinote ką?Tai padėjo:)na o šalia jo nemažiau man brangi dėžutė,kurioje gyvena pačios pačios mieliausios smulkmenėlės :-)

Pirmieji žingsneliai didžiojoje scenoje...


Vėl nusikelkime į vasarą...gražus saulėtas Liepos mėnuo ir mes su dainavimu išsiruošiame į laumės juostą...pamačius scena,kurioje teks būti aš sustingau-iškart įsimylėjau sceną...prieš pasirodymą begalo jaudinausi-juk pirmą kart mus filmuos televizija ir mane matys daug nuostabių žmogeliukų...nors tos dienos praleistos palangoje ir nebuvo pačios nuostabiausios,bet pasirodymas pavyko gerai:) et begalo noriu vėl ten... ten į tą nepaprastą palangos vasaros estrados sceną:)

Drama


Norėčiau jums papasakoti,apie savo dramos studiją.Tai pati nuostabiausia vieta ,kurioje atiduodu visa save ir jaučiuosi begalo laiminga:) mano dramos studija vadinasi "Išgelbėti" šis pavadinimas kilo nuo vieno mūsų spektaklio "išgelbėti?"Šią dramos studiją lanko begalo talentingi ir linksmi žmogeliukai,kuriuos aš be galo be krašto myliu:)turiu pačią pačią nuostabiausia režisierę visame pasaulyje:) tik ji mano "tyliame" būde sugebėjo įžiūrėti karingą ir žavų charakterį (kai kūrėme spektaklį "Aš vejuosi vasarą").Tuomet man atiteko karingojo kmynų vado vaidmuo ir po šio spektaklio aš pirmą kartą gyvenime pajutau kas yra triumfas.Už viską amžinai būsiu jums dėkinga.Šios nuostabios režisierės dėka aš supratau,kad mano vieta teatre ir kad čia aš esu laimingiausia...Galėčiau kalbėti ir kalbėti apie tai,kokia nuostabi mūsų dramos studija,kokia kūribinga yra mūsų režisierė,bet iš esmės tik pilstyčiau iš tuščio į kiaurą...taigi viliuosi,kad mums pavyks visi planai ir mes ilgai ilgai gyvuosime:)

Mano 16oliktasis gimtadienis


Manau,kad niekad nepamiršiu savo 16ojo gimtadienio...viskas buvo taip nuostabu:vasara,diena buvo išties saulėta (nors vienas žmogus nedaug trūko ir būtų sugadinęs man nuotaiką,jam tą dieną tai nepavyko)Taigi gimtadienį švenčiau "Oazėje",apsupta artimiausių draugių.Viskas buvo tiesiog nepakartojama to neįmanoma apsakyti žodžias :)tiesa,žmogus,kurio pasveikinimo troškau labiausiai tą dieną manęs nepasveikino,bet paskui vistik nelikau užmiršta :)išties gaila,kad gimtadienis būna tik vieną kartą per metus... šiuos prisiminimus saugosiu dar ilgai ilgai :-)

Kažkodėl


Kažkodėl nusprendžiau susikurti elektroninį dienoraštį.Tiksliai net nežinau ,kodėl man kilo ši mintis?Tikriausiai norėjosi kažko naujo ir nepaprasto...Tai va tikriausiai reikėtų prisistatyti:taigi aš esu Justina gimiau 1992 nuostabiojo Rugpjūčio 22 d.Šeip turėjau gimti Rugsėjo 25 ,bet labai skubėjau išvysti šį pasaulį...

Mano pats didžiausias pomėgis -teatras.Nežinau,kodėl taip jį pamilau,galbūt todėl,kad vaikystėje labai dažnai jame lankiausi,o gal todėl,kad jau nuo 4os klasės pradėjau lankyti dramos studija...

Tiesa buvo ir trumputė pertrauka ,kai buvau apleidusi teatra.Tai buvo 7-8 klasėje.Kodėl?Tai dėl tėvų skyrybų ir sugriuvusiu asmeninio gyvenimo.Tiesa,po kelerių metų aš visdėlto gryžau į normalų gyvenimą,9oje klasėje sugryžau ir į dramą.Be vaidybos turiu dar labai smagų pomėgį dainuoti.Lankau dainavimo studiją,kurios dėka lavinu savo balsą.Šiaip esu menininkė.Tik piešti man nesiseka...et kaip aš norėčiau išmokti gražiai piešti,bet tai tikriausiai ir liks tik graži svajonė na ,bet dėl svajonių ir verta gyventi :-).Pirmam kartui tikriausiai tiek.