Kartais susimastau apie daugelį dalykų:kam mums reikalingas gyvenimas?Kodėl mes pykstamės su tais žmonėmis,kuriuos begalo mylime,kodėl dėl vieno pykčio ar netaip ištarto žodžio nutrūksta daugelį metų besitesianti draugystė,kodėl kaikurie žmonės šaiposi iš kitų siekdami išvengti tyčiojimosi iš savęs ir kodėl jie nesusimasto kad skaudina kitus ir gal net kelia neapykantą.Kodėl žmonės,kurie bando užstoti skriaudžiamajį greit gali tapti kita pašaipūno auka ir kodėl žmonės taip dažnai galvoja tik apie save tik apie savo jausmus,bet visiškai nesusimasto apie kitus. Kodėl mes taip nesugebame atleisti brangiems žmonėms,kurie kažkada galbūt ne taip pasielgė ir tokiu poelgiu mus įskaudino ir apskritai kodėl daugelis mūsų esame tokie visiškai abejingi ir ar dar nevėlu tai pakeisti?Kiek pastebėjau,žmonės darosi vis žiauresni iš jų sklinda vis didesnis keršto troškimas....
KODĖL?
2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis
Kodėl?
Pranešimą parašė Juste_08 ties 04:56
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai (-ų):
Todėl, kad visus valdo abejingumo jausmas. Daug daro mums sugalvotos priemonės atsipalaidavimui. Gaila , bet tų žmonių tikriausiai griežtai neišauklėjo, kad tokie tampa. Žiauri ir vis kuo toliau žiauresni..
Na žinai,aš manau,kad griežtas išauklėjimas nėra ta priežastis ir auklėti reikia BŪTENT ne žiaurei.Čia kiekvieno mūsų reikalas koks mes esame,bet kompanija ir "geri" draugai manau daro savo...kažin,ar kasnors iš tėvų nori auklėti savo vaikus griežtumu ir skatinti juos būti abejingais.Bet kai žmogus pasiduoda ir tampa mase kitos išeities nėra...jie tampa abejingi ir tik savo ir kitų didelėmis pastangomis mes galime to išvengti...
na tai mano nuomonė:-)
Rašyti komentarą