Ar jūsų kartais neužklumpa tokios mintys,toki jausmai,kai norisi padėti visam pasauliui,nušluostyti kiekvieną ašarą , apkabinti kiekvieną,kuriam reikia apkabinimo,kažką pradžiuginti,nustebinti,ar tiesiog nuoširdžiai nusišypsoti?Ar nebūna noro,kad visi visi būtų laimingi?

Mane šios mintys persekioja nuolatos.Tas neapsakomai stiprus jausmas padėti ir nieko už tai neprašyti...