Sveiki.Ko gero visi žinome,kad Lietuvoje dažniausiai neapsikentę patyčių nusižudo vis daugiau ir daugiau paauglių.Televizojoje apie tai padiskutuojama,imama kaltinti iš pradžių auka,paskui atseit nepastabūs tėvai (įdomu kaip tie tėvai gali pastebėt,jei yra praradę betkokį ryšį su savo vaiku),mokytojai ir tik tuomet smurtaujantys asmenys.Deja,tokios diskusijos nieko nekeičia.
Noriu sužinoti jūsų nuomonę apie patyčias,smurtą ir galiausiai mirtį.Ar jūsų mokykloje vyksta patyčios ir kaip tuomet elgiatės?Ar padedate aukai,ar palaikote smurtautojo pusę ar iš vis nieko nedarot?Ir kokį patarimą galėtumėt duoti žmogui,kuris patiria patyčias?Lauksiu jūsų nuomonių.Jei nenorite apie tai rašyti čia,galite man parašyti į el.paštą.Lauksiu.
2010 m. vasario 5 d., penktadienis
Patyčios ir smurtas
Pranešimą parašė Juste_08 ties 04:45
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai (-ų):
Patyčios visur egzistuoja. Tik bėgant metams jos keičiasi. Iš mano patirties, patys žiauriausi metai buvo 5-8 klasė. Retas kuris užauga nepašieptas, neužkliudytas. Aišku, reikia tik džiaugtis, jei tokių atvejų dar pasitaiko. Tik manau, jog norint pačiam ramiai gyvent, reikia užsiaugint storą odą ir daug ko negirdėt. Lietuviai - itin netolerantiška tauta. Būk kitoks - gausi į galvą. Stereotipus reikia griaut. :)
Pritariu.Bet apmaudu,kad taip yra.O tą storą odą užsiaugint manau yra labai sudėtinga.Daugkas tiesiog nepajėgia jos užsiauginti,todėl ir ryžtasi tokiam tragiškam žingsniui.
Na o stereotipus BŪTINA griaut.Ir kuo greičiau tuo geriau:)
Patyčios neišvengiamos. Ir nieko čia nepadarysi. Esmė kad va kur čia neseniai nusižudė tai jis buvo adaptuotas o mano manymų didžiausia klaida tai vesti adaptuotus vaikus į normalią mokyklą. Ką tėvai galvoja tokiu atveju tai aš nežinau. Tipo galvoja gal kad jis taps normaliu būdamas su normaliais? Susilaukia atvirkštinio proceso. O būtų tarp tokių pačių turėtų ir tų draugų ir visko... Gyventų ramiai.
Nevisai sutinku su tavo nuomone.
Bent jau sumažinti patyčias tikrai galime.O dėl adaptuotų vaikų.Ič vienos pusės galbūt ten jam būtų ir geriau,bet pagalvojus iš kitos,juk jis taip pat geba mokintis ir galbūt ta aplinka tarp adaptuotų vaikų sukeltų jam savigailos jausmą ir nepilnatiškumo kompleksą (juk jis visad prisimintų,kad mokėsi netokioje mokykloje kaip kiti).Man pačiai yra tekę bendrauti su adaptuotais žmonėmis.Jie geba mokintis.Manau svarbiausia suteikti jam pilnavertiškumą.Aišku didelė klaida,kad kiti vaikai žino apie šio žmogaus problemą.Šioje susvetimėjusioje visuomenėje tai galėtų nebūti taip viešinama.O šiaip patyčias patiria ne tik adaptuoti vaikai ir ne tik adaptuoti vaikai nusižudo.Tai ką jiems daryt,jei jie nesugeba apsigint?Tylėti 12 mokyklinių metų?Juk tai palieka negijančias psichologines žaizdas jie visada jausis nepilnavertiški.Tai ką jiems daryti???Aš manau,kad mes turime jiems padėti.
Rašyti komentarą