BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Apie viską ir apie nieką

Vieną dieną labai smarkiai lijo.O aš nusprendžiau susitikti su drauge.Pasigriebiau skėtį ir išbėgau į lauką.Nespėjus praeiti nei vienai akimirkai pasigailėjau-lietus buvo nuostabus,o oras šiltas.Ir jei aš dabar eisiu be skėčio žmonės galvos,kad esu pamišusi-eiti per lietų be skėčio ir laikyti jį rankoje.Laimei,žmonių daug nebuvo,tad sulaukus tinkamos akimirkos suskleidžiau skėtį ir leidau lietaus lašeliams nuplauti mano veidą.Susitikusios,dar ilgai mėgavomės lietaus draugija.Basom kojom braidėm po balas ir buvo visai nusispjaut,ką kiti apie tai mano...
Pradėjau skaityti knygą-O kas po to?Gaila,tačiau kol kas ji visiškai manęs nesudomino.Gal skiriasi mano ir autorės nuomonės?Tad vakarus leidžiu drauge su muzika,o knygos neliečiamos guli lentynoje...
Vasara,atostogos,o mano mintys nuolat klaidžioja dramoje.Dabar vėl su dideliu malonumu lipčiau į sceną...
Vienas žmogus man nepataria sekti paskui savo svajonę t.y. stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją-vaidybą.Apmaudu ypač dėl to,kad tas žmogus nematė nei vieno spektaklio kuriame vaidinau.Tačiau nusprendžiau nepasiduoti.Turiu svajonę ir labai noriu ją įgyvendinti...

2 komentarai (-ų):

Rose rašė...

Nereikia paleisti savo svajonės! Niekuomet. Nenuleisti rankų, nes visada atsiras žmonių kurie trokš tau pakenkti ir sakyti, kad tik atsisakytum tos svajonės. Reikia atsilaikyti. Tai tik mus stiprinu. :) Nepaleisk svajonės.*

Juste_08 rašė...

Ačiū :)