Neeilinė savaitė

Ši savaitė iš ties neeilinė.Ją pavadinčiau gimtadienių savaite:))
Balandžio 27d buvo mano pačios pačios mylimiausios Agnytės aštuonioliktasis gimtadienis. :)nusprendėme ją pasveikinti padarydamos staigmeną.Taigi ankstyvą antradienio rytą išėjau pas Agne su tortu (kuris buvo batų dėžėje) rankose.Tuomet susitikau kitas drauges.Pasiekusios kelionės tikslą tylutėliai sugužėjome į Agnės kiemą ir laukėme,kol ji išeis pro duris,ketindama eiti į mokyklą.Pusvalandį praleidau stovėdama už namo kampo.Laikas slinko lėtai,o aš beprotiškai jaudinausi kad tik viskas pavyktų.Pagaliau durys atsidarė.Aš tiesiogine to žodžio prasme išokau prieš Agnės akis,įvarydama jai šoką.Tuomet užrišau jai akis.Ji pasiteiravo,ar nepavėluosime į pamokas,o aš pareiškiau,kad pamokas šiandien gali pamiršti.Paveidžiojau ją po apylinkes ir vėl nusivedžiau atgal į kiemą,kur pavėsinėje laukė kitos draugės.Atrišome jai akis.Sudainovome su gimimo diena padovanojome 18olika rožių,gėrėme arbatą,valgėm tortą ir buvo labai gera.Bet tai dar neviskas.Po pietų nusivežėme ją į miestą.Kai jau turėjome sėsti į troleibusą,vėl užrišome jai akis ir vežėmės vežėmės vežėmės...žmonės ko gero pamanė,kad esam pamišėlės,bet mum buvo labai gera.Pagaliau nusivežėme Agnę prie Kauno marių pasisodinom ant kalnelio,suruošėm šiokį tokį pikniką ir atrišome jai akis.Vėliau pasisėdėjome...kai grįžau namo,galima sakyti iš karto kritau į lovą.Jaučiausi nežmoniškai pavargus...
O dieną prieš buvo vieno draugo Andriaus gimtadienis.Kuriam taip pat darėm staigmeną tik kuklesnę.Atvažiavome pas jį į svečius su torčiuku/pyragaičiu rankose.Labai ilgai smaigstėme žvakutes,o mus nuolat lydėjo žmonių žvilgsniai.Na,bet viskas pavyko kuo puikiausiai o tai yra svarbiausia:)))
Šiaip gyvenimas teka įprasta vaga.Tiesa mažiausiai iki Liepos nebebus dainavimo.Gal prisiversiu pasimokyt?Mane apėmęs tinginys net nesiruošia pasitraukti.Gal jūs žinot,kaip su juo kovoti?Už lango nuostabus oras.Gaila,kad nebeturiu savo šuniuko.Eitume pasivaikščioti...
Dramoje nesiseka taip kaip norėtųsi.Neperprantu savo personažo charakterio.Tiksliau antros dalies žodžių.Na,bet tikiuosi,kad viskas bus gerai.Labai tikiuosi.Vis labiau ir labiau laukiu vasaros ir atostogų.
Altorių šešėly perskaičiau tik menkus 170puslapius.Nuobodu.Neįdomu.Nejaudina.Manau tik dėl to,kad tą knygą reikia skaityti per prievartą.Nekenčiu visko,ką reikia daryti ne savo noru.
Antrą kartą ėjau į "Psichozę".Tai buvo dar viena dovana Agnei.Jausmas buvo toks,kad spektaklį matau pirmą kartą.Tačiau sėdėjome 8oje eilėje,kur garsas buvo kiek per didelis o ir nuolat įjungta šviesa trikdė žiūrėjimą.Pirmą kartą spektaklio pabaigoje dovanojau aktoriams gėles.Beprotiškai jaudinausi,o rankos ėmė drebėti.Vis tik man pavyko juos nustebinti.Atrodė,kad gėlių jie nesitikėjo ir kad tai nors šiek tiek suteikė jiems džiaugsmo,o viena aktorė mane net pabučiavo.Ilgai jaučiausi lyg danguj.Kaip gera pradžiuginti nors ir atrodytų maža,menka smulkmena.
Tai tiek naujienų:))