Ir staiga vėl užklumpa niūrios mintys,uždengdamos tas,gerasias

Nes vilties žiburėlis,tik silpnai rusena,rizikuodamas užgesti

ir palikti mane vieną,blaškytis tarp niūrių minčių,

blaškytis tol,kol nebebus į ką atsiremti,

blaškytis tol,kol sudužusios svajonės apleis ir paliks.

O tuomet kritimas.Kritimas į bedugnę.

Ir vėl.

Staiga užklumpa niūrios mintys...