Dangaus skliautai

Kartais , norisi atsigulti ant žemės ir stebėti žvaigždėtą dangų.Pasinerti į mintis ir apmąstymus pamiršti laiką erdvę kasdieninius rūpesčius.

Kartais ,norisi leistis į nuotykius

Kartais, norisi šypsotis taip plačiai,kad šypsotis pradėtų ir kiti...

O kartais , papraščiausiai norisi labiau save pažinti...

iš realaus gyvenimo: kitą svaiatę baigiasi trimestras ir vėl tenka galvoti ,kaip pasikelti pažymius,dramoje ruošiamės statyti naują spektaklį ir aš pirmą kartą nežinau kuo noriu būti,viduje nuolat jaučiu įtampą , ypač kai tenka eiti į mokyklą ir nežinau ,kaip ją sumažinti,labai norisi į viską žvelgti ne taip jautriai , bet ...

Įpusėjau Martyną Pigą.Išties įdomi knyga.

Labai noriu perskaityti Saulėlydį.Beprotiškai.

Yra vienas dangus.Į tą dangų vienu metu gali žiūrėti milijardai žmonių , bet kiekvienas kitaip .

Su savomis mintimis , su savomis svajonėmis.

Dažnai,kai stebiu žvaigždę susimąstau,kad į tą žvaigždę dabar žiūri dar daugybė žmogeliukų.

Man žvaigždės-tarsi vieno žmogaus viso gyvenimo svajonių skliautai.

Tarsi kitos planetos,kuriose sustojęs laikas.Ir man visai nesvarbu,jei to nėra iš tikrųjų.

Man realybė dažnai nublanksta prieš visagalią fantaziją.

Mažas vaikas yra daug laimingesnis už realiai gyvenantį suaugusį...

Nes jis tiki tiki stebuklais,tiki ,kad žaislai gali kalbėti.Juk tai neįkainuojama :-).